BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

3.Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą. 2000m. liepos 10d.

10.30val.

Žinai, apie ką galvoju? Kad mintis pradėti dienoraštį buvo netikusi… Aš gi pažįstu save. Po kelių dienų kur nors pamiršiu rakčiuką, o gal liausiuosi rašyti savo noru. Arba gal (nėmaž nenustebčiau) visur nosį kaišiojanti mano motina pasiraus tarp popierių. Tada liksiu kvailės vietoje ir galas rašymams.
Nežinau, ar ką duoda toks jausmų išliejimas, tačiau bent prasiblaškau.

———–

Kai kurie įrašai bus tokie trumpučiai, bus dar ir trumpesnių, bet nenoriu kelių dienų dėti į vieną įrašą.

Rodyk draugams

2.Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą. 2000m. liepos 8d.

20.30val.

Lauke šurmulys. Kvatojimas, pripildantis kvapą gniaužiantį kaitrų orą. Įsivaizduoju einančių iš namų savo bendraamžių akis: degančios, gyvos, besitikinčios linksmai praleisti vakarą. Visą naktį paplūdimyje brązgins gitara ir trauks dainas, kai kurie paėjės atokiau, kur viską gaubia tamsa, ir be galo be krašto šnibždės vieni kitiems į ausį žodžius. O kai kas rytoj nardys dar miglose paskendusioje, bet rytmečio saulės įšildytoje jūroje ir tyrinės slėpiningą vandenų pasaulį. Jie moka gyventi, jie žino, kaip gyventi. Taip, sutinku, aš irgi kvėpuoju, biologiškai man viskas gerai… Tačiau bijau. Bijau eiti iš namų ir sutikti nepažįstamųjų žvilgsnius. Žinau, tai amžinas konfliktas su savimi: yra dienų, kada man gera su  kitais, kada noriu su jais pabūti. O būna, kai tetrokštu vienatvės, visiškos vienatvės. Tada atsainiai bloškiu nuo lovos katę, išsitiesiu ir mąstau… Kartais užsidedu kompaktinę plokštelę, beveik visada klasikinę muziką. Man gera muzikos draugijoje, tada nieko netrūksta.
O tas šurmulys lauke mane stačiai plėšo į gabalus: žinau, kad šiąnakt kažkas mėgausis gyvenimu. Aš vis tiek tupėsiu šiame kambaryje ir klausysiuos iki manęs atsklindančių gyvybės garsų, klausysiuos, kol suims miegas.

Rodyk draugams

1.Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą. 2000m. liepos 6d.

15.25val.

Dienorašti,
rašau prieblandoje, savo kambaryje, išklijuotame Gustavo Klimto reprodukcijomis ir Marlenos Dytrihc plakatais: ji veria mane ilgesingu išdidžiu žvilgsiu, kai kraiglioju baltame lape, kuriame švytruoja saulės spinduliai, prasibrovę pro langinių tarpelius.
Karšta, karštis deginantis, sausas. Iš gretimo kambario sklinda televizoriaus dūzgimas, girdžiu, kaip sesuo plonyčiu balseliu užtraukia animacinio filmuko pradžios dainelę, lauke svirpia nerūpestingieji svirpliai, o šiuose namuose - sąstingis ir slogutis. Regis, viskas įkalinta po plonyčio stiklo gaubtu, o karštis visus judesius daro dar vangesnius. Bet man visai nekaršta. Lyg koks kirminas graužtų sielą, o aš nė nejausčiau ar netgi būtų malonu. Laikausi neblogai, bet nepasakyčiau, kad ir gerai, bėda ta, kad manęs nėra, aš negyvenu ir man neramu. Tiesa, nesunkiai galiu ir atsirasti, tereikia pakelti akis ir nutvilkyti save atspindžiu veidrodyje, tada apims ramybė bei tingi laimė.
Gėriuosi savo atvaizdu - atsiduriu devintame danguje regėdama pamažėl pražystančius apvalumus, po truputį tvirtėjančius raumenis, po marškinėliais imančias ryškėti krūtis, kas žingsnis suliūlančias. Motina, sukiodamasi po namus nuogut nuogutėlė, nuo mažens įpratino mane stebėti moters kūną, todėl išmanau apie suaugusiosios formas. O neįžengiama tankmė slepia Paslaptį. Daugybę kartų, ir visąlaik stebeilydamasi į save veidrodyje, leidau nukeliauti į ją pirštui. Įsmeigusi į save akis patirdavau meilės ir susižavėjimo savimi pačia jausmu. Malonumas stebėti save toks stiprus, toks didelis, kad netrunka virsti fiziniu pasitenkinimu, iš pradžių jis perlieja kutuliu, o pabaigoje užplūsta dar viena šilumos banga ir drebulys. Paskui apninka sumišimas. Kitaip nei Aleksandra, liesdama save niekada neįsileidžiu fantazuoti. Nelabai seniai ji man patikėjo paslaptį, kad ir ji liečia save, pasakojo, kad tomis minutėmis įsivaizduoja, kaip ją beveik prievarta paima vyras, stiprus ir šiurkštus. Nustebau, nes tam, kad susijaudinčiau, man pakanka žiūrėti į save; ji smalsavo, ar aš tai darau, sakiau, kad ne. Neturiu jokio noro griauti šio iliuzinio pasaulėlio, kurį susilipdžiau, jis priklauso tik man, jo gyventojai - mano kūnas ir veidrodis, išsiplepėti reikštų jį išduoti.
Vienintelis dalykas, iš tiesų keliantis nuotaiką, - tasai atvaizdas, kurį stebiu ir kurį myliu, visa kita - apgaulė. Netikros ir drungnos mano draugystės, užsimezgusios atsitiktinai ir neiškėlusios jokios kibirkšties… Netikri mano baikštūs bučiniai, kuriais esu apdovanojusi kelis mokyklos vaikinukus: vos priglaudžiu lūpas ir jaučiu šleikštulį. O kai jų liežuviai ima negrabiai naršyti burnoje, kyla noras bėgti kuo toliau. Netikri ir šie namai, nė krisleliu neatspindintys mano dabartinės būklės. Norėčiau, kad visi paveikslai atsiknotų nuo sienų, kad pro langus įsiveržtų ledinis kaustantis šaltis, kad vietoj svirplių giesmių užstaugtų šunys.
Geidžiu mylėti, dienorašti. Trokštu jausti, kaip mano širdis atsileidžia, noriu matyti, kaip mano ledo stalaktitai panyra į aistros bei grožio upe ir sutirpsta.

Rodyk draugams

Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą.

Sveiki. Reikia išmokti greitai rašyti kompiuteriu, todėl sugalvojau vieną būdą tai padaryti. Tas būdas - perrašinėti knygas klaviatūra. Galvojate, kad galėčiau ir šiaip word`e rašyti ir nekišti nosies į blogas.lt? Aš ir taip galvoju, bet taip padaryti man neišeina. Ir žinote dėl ko? Ogi dėl to, kad vos pradedu, iš kart nusibosta ir pasakau sau: “Šiek tiek vėliau.” Tai kartojasi jau kuris laikas ir štai supratau, ko man trūksta. PASKATINIMO. Taigi, taip ir susigalvojau rašyti čia. Galėčiau rašyti šiaip kokius įrašėlius, bet tikrai nesu puiki rašytoja ir mano įrašai nebūtų nei topuose, nei skaitytojų širdyse, todėl rašysiu patį geriausią iš mano skaitytų erotinių romanų, Melissos P., “Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą”. Tad jei dar neskaitėte, visus kviečiu paskaityti ir tuo pačiu paskatinti mane rašyti/perrašyti.
Knygos aprašymas: Skandalingas, šokiruojantis, intriguojantis šešiolikmetės romanas dienoraštis, kuriam ji nuoširdžia, autentiška ir nevilties bei ilgesio kupina intonacija pasakoja savo erotinių išgyvenimų odisėjos istoriją.

Rodyk draugams

Labas pasauli!

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams